Skersvėjis - lyg judrus, šiuolaikiškas kūrėjas, nuolat ieškantis ko nors neįprasto, nurauto, tinkamo jo išrankiam Skoniui, neramiai Sielai ir kintančiam Stiliui.
Jis yra tam, kad Tu galėtum čia kurti ir parodyti, arba nekurti ir mėgautis, džiaugtis tuo ką kuri ir tuo ką jauti, keisti ir keistis.
Skersvėjis yra vieta, pilna kultūros paveldo, atvira jaunai ir brandžiai kūrybai, palaikanti Užupio tradicijas ir dvasią. Kuriama su polėkiu, skiriama ieškantiems polėkio, kviečianti ir traukianti. Skersvėjis yra judėjimas.
Pačioje Lietuvos sostinės Vilniaus širdyje, spalvingiausiame jos rajone - Užupyje, dar vadinamame Vilniaus Monmartru, kurį juosia Vilnelė, o kiekvieną atvykstantį pasitinka trimituojantis Angelas, atrasite istorinę vietą. Vietą, kurios viename iš namų gyveno ir kūrė dailininkas Ferdinandas Ruščicas ir Bizantijos imperatorių palikuonys Lascariai.
Naujai atgimęs istorinis kvartalas, aplink avangardinio kino kūrėjo Jono Meko Skersvėju pavadintą taką yra unikali meno ir kultūros erdvė, kurioje rasite meno galerijas, jaukius butikus, restoraną, išskirtinius produktus, kultūros renginius ir nepakartojamą meniškiausio Vilniaus rajono aurą.
Jonas Mekas
Jonas Mekas - Skersvėjo krikštatėvis, kurio visas gyvenimas buvo kaip nesibaigiantis skersvėjis. „Aš esu ūkininko vaikas iš Lietuvos“ - taip jis mėgdavo prisistatyti. Įvairūs vėjai ir skersvėjai nunešė Joną Meką iš Semeniškių kaimo Biržų rajone į vėjuotą Niujorką. Tik tarpine turėjusi būti stotelė tapo jo namais, o už skolintus 200 dolerių įsigyta „Bolex“ filmavimo kamera tapo įrankiu fiksuoti pasaulio skersvėjus, rodyti juos kitiems ir įkvėpti ištisas kūrėjų kartas.
Amerikos avangardinio kino krikštatėvis, poetas, rašytojas, mąstytojas, paprastas kaimo vaikas iš Lietuvos atviras visam pasauliui.
Jonas Mekas sužinojęs, kad jo vardu norima pavadinti skersgatvį pasakė: „Skersgatvis? Kodėl skersgatvis? Tebūnie bus skersvėjis“.
Taip gimė dar viena legenda.
Minimas dvarelis priklausęs Levakovskiams ir Balkevičiams.
Posesija priklausė stačiatikių seminarijai
Sklype stovėjo vieno aukšto namas, sujungtas iš trijų mūrinių ir vienos medinės dalies.
Pagal architekto Polozovo projektą pristatytas dar vienas vienaaukštis mūrinis pastatas.
Sklypas buvo grafų Zabielų giminės nuosavybė.
Nuosavybė atiteko Bizantijos imperatorių palikuonims Laskariams.
Name gyveno žinomas tapytojas, grafikas, scenografas, Vilniaus universiteto dailės katedros steigėjas, Ferdinandas Ruščicas (1870 –1936) su šeima.
Ferdinandas savo bute nutapo vieną garsiausių savo kūrinių „Auksinis kambarys“
Namas sovietų valdžios konfiskuojamas.
Po karo šiuose namuose buvo įkurtas vaikų darželis, vėliau - valstybinis archyvas. Per sklypą susiformavo pėsčiųjų takas nuo Užupio gatvės Vilnelės upės link.
Niujorke Jonas Mekas drauge su ten viešėjusiu tuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku išvystė idėją šį Užupio pėsčiųjų taką - skersgatvį pavadinti Jono Meko vardu. Jonas Mekas, išgirdęs žodį “skersgatvis”, pasakė: „Skersgatvis? Kodėl skersgatvis? Tebūnie Skersvėjis“.
Sklypas su avarinės būklės pastatais nuperkamas.
Pradedama rekonstrukcija
Atidaromas "Skersvėjo" projektas