APIE MUS
apie mus
Skersvėjis - lyg judrus, šiuolaikiškas kūrėjas, nuolat ieškantis ko nors neįprasto, nurauto, tinkamo jo išrankiam Skoniui, neramiai Sielai ir kintančiam Stiliui.
Jis yra tam, kad Tu galėtum čia kurti ir parodyti, arba nekurti ir mėgautis, džiaugtis tuo ką kuri ir tuo ką jauti, keisti ir keistis.
Skersvėjis yra vieta, pilna kultūros paveldo, atvira jaunai ir brandžiai kūrybai, palaikanti Užupio tradicijas ir dvasią. Kuriama su polėkiu, skiriama ieškantiems polėkio, kviečianti ir traukianti. Skersvėjis yra judėjimas.
Pačioje Lietuvos sostinės Vilniaus širdyje, spalvingiausiame jos rajone - Užupyje, dar vadinamame Vilniaus Monmartru, kurį juosia Vilnelė, o kiekvieną atvykstantį pasitinka trimituojantis Angelas, atrasite istorinę vietą. Vietą, kurios viename iš namų gyveno ir kūrė dailininkas Ferdinandas Ruščicas ir Bizantijos imperatorių palikuonys Lascariai.
Naujai atgimęs istorinis kvartalas, aplink avangardinio kino kūrėjo Jono Meko Skersvėju pavadintą taką yra unikali meno ir kultūros erdvė, kurioje rasite meno galerijas, jaukius butikus, restoraną, išskirtinius produktus, kultūros renginius ir nepakartojamą meniškiausio Vilniaus rajono aurą.
manifestas
- / Skersvėjyje Vėjas turi teisę pūsti iš visų pusių. Skersvėjo viduje ramu kaip Dievo užanty.
- / Visi kurie atėjo iki Skersvėjo yra keliautojai. Tie, kurie grįžta - pakeleiviai.
- / Skersvėjyje visiems galima pakelti galvą ir pažiūrėti į dangų. Pakėlus galvą į dangų visiems leidžiama pasimesti ir pasilikti ilgiau. Pasilikus ilgiau, visada yra galimybė užtrukti ir prisijungti.
- / Skersvėjyje kiekvienas pakeleivis gali paglostyti katę, kiekviena katė turi teisę atsukti nugarą. Nepaisant to, pakeleivio rūbas, plaukai arba mintys gali pakilti ir laisvai plaikstytis vėjyje.
Jonas Mekas
Amerikos avangardinio kino krikštatėvis, poetas, rašytojas, mąstytojas, paprastas kaimo vaikas iš Lietuvos atviras visam pasauliui.
Jonas Mekas sužinojęs, kad jo vardu norima pavadinti skersgatvį pasakė: „Skersgatvis? Kodėl skersgatvis? Tebūnie bus skersvėjis“.
Taip gimė dar viena legenda.
istorija
XVIII a. viduryje
„pirmi istorijos šaltiniai“
Istoriniuose šaltiniuose
Minimas dvarelis priklausęs Levakovskiams ir Balkevičiams.
XIX a.
Stačiatikių seminarija
Posesija priklausė stačiatikių seminarijai
1863 m.
Mūrinis namas
Sklype stovėjo vieno aukšto namas, sujungtas iš trijų mūrinių ir vienos medinės dalies.
1885 m.
Polozovo projektas
Pagal architekto Polozovo projektą pristatytas dar vienas vienaaukštis mūrinis pastatas.
XX a. pr.
Grafas Zabiela
Sklypas buvo grafų Zabielų giminės nuosavybė.
1907 m.
Laskariai
Nuosavybė atiteko Bizantijos imperatorių palikuonims Laskariams.
1908 - 1915 m.
Ferdinandas Ruščicas
Name gyveno žinomas tapytojas, grafikas, scenografas, Vilniaus universiteto dailės katedros steigėjas, Ferdinandas Ruščicas (1870 –1936) su šeima.
1913 m.
“Auksinis kambarys”
Ferdinandas savo bute nutapo vieną garsiausių savo kūrinių „Auksinis kambarys“
1941 m.
Konfiskuojamas
Namas sovietų valdžios konfiskuojamas.
1946 m.
Pėsčiųjų takas
Po karo šiuose namuose buvo įkurtas vaikų darželis, vėliau - valstybinis archyvas. Per sklypą susiformavo pėsčiųjų takas nuo Užupio gatvės Vilnelės upės link.
2010 m.
Takui suteiktas Jono Meko Skersvėjo vardas
Niujorke Jonas Mekas drauge su ten viešėjusiu tuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku išvystė idėją šį Užupio pėsčiųjų taką - skersgatvį pavadinti Jono Meko vardu. Jonas Mekas, išgirdęs žodį “skersgatvis”, pasakė: „Skersgatvis? Kodėl skersgatvis? Tebūnie Skersvėjis“.
2016 m.
Sklypo įsigijimas
Sklypas su avarinės būklės pastatais nuperkamas.
2019 m.
Pradedama rekonstrukcija
Pradedama rekonstrukcija
2022.12.01
Jono Meko Skersvėjo atidarymas
Atidaromas "Skersvėjo" projektas